peliatakis

pẽliatakis sm. (1) 1. žr. peltakys 2: Susiūk pẽliatakiu, tai bus platesnė staltiesė Rdm. 2. du gretimai sumušti siūlai audekle dėl negerai suvertų į nytis apmatų, blaka: Verdama in nytis, nepamilyk, ba audeklas bus su pẽliatakiais Sn.